Eisiu šiandien kepti blynų!

Vežkit čia mašiną miltų!

Ir aliejaus – kad nesviltų.

Dešimt kibirų uogienės!

Ir nelauksim vakarienės –

valgysime, kol karšti,

nes blogai pilvai tušti!

Šiandien turim būti sotūs,

kad sėkmė visiems šypsotus!

Užgavėnės – viena smagiausių ir visų labiausiai mėgstama  kalendorinė šventė. Tai žaidybinio pobūdžio renginys. Čia daug erdvės žaismei, valiūkavimui, visokeriopai saviraiškai. Į lietuvių tradicinius Užgavėnių papročius įsipynę labai seni tikėjimai, susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui.  Šia  tradicine švente džiaugėsi ir mūsų Centro bendruomenė.

Linksmas, persirengėlių vaikštynių šurmulys, Centre prasidėjo jau tuoj po pietų ir truko visą popietę. Sudeginti žiemos pamėklę Morę ir žiemą išvaryti susirinko visa bendruomenė.  Kaukėtos būtybės, raitelis ant arklio, giltinė, velniukai, daktaras ir kitokie veikėjai čigonai ir čigonkos, žydai, elgetos, velniai, raganos, Lašininis besigrumiantis su Kanapiniu, ant pavažos  vežama Morė – nelabosios, įsipykusios žiemos dvasia.

Kai visų kaukėtų džiaugsmui ant laužo čirškėdama supleškėjo Morė, Kanapinis laimėjo grumtynes su Lašininiu ir „išvijo“ pastarąjį iki pat Velykų, prasidėjo linksmybės. Valgėme daug riebaus ir sotaus maisto, tradicinių blynų, simbolizuojančių pirmykštę duonos auką, žaidėme žaidimus, triukšmavome.

Manome, kad žiema po tokių Užgavėnių tikrai nesugrįž pas mus.