Spalio 5-ąją Vėliučionių vaikų socializacijos centre (toliau – Centras), kaip ir visose Lietuvos mokyklose skambėjo nuskambėjo sveikinimai mokytojams. Tiesa, mūsų Centre pagerbti ne tik pedagogai, mat šį kartą mokytojų diena Vėliučionyse paminėta kiek netradiciškai.

Siekiant į pasiruošimo šventei procesą įtraukti bei labiau sudominti vaikus, o tuo pačiu pagerbti ne tik mokytojus, bet už sunkų darbą bei geležinę kantrybę atsidėkoti ir auklėtojams, administracijos atstovams bei kitiems Centro darbuotojams, Tarptautinės mokytojų dienos proga čia buvo surengti iškilmingi „Šauniausių Centro darbuotojų apdovanojimai“. Tiesa, iškilmingi šie apdovanojimai buvo tiek pat, kiek ir nuotaikingi bei šmaikštūs.

Pirmiausiai dar gerokai prieš šventę speciali komisija, sudaryta iš kelių Centro ugdytinių, dviejų darbuotojų ir vieno administracijos atstovo pasiūlė savo kandidatus į aštuonias skirtingas ir nelabai rimtas nominacijas. Savotišką „namų darbą“ atliko ir Centro vaikai – kiekviena grupė iš anksto paruošė po savo sveikinimą mokytojams.

Spalio 5-osios popietę į biblioteką susirinkusią Centro bendruomenę pirmiausiai pasveikino direktorius, visiems pedagogams ir auklėtojams Centro vaikinai įteikė gėlių, ir apdovanojimų ceremonija buvo oficialiai atidaryta.

Įdomiausias šios ceremonijos akcentas buvo tai, jog kiekvienos nominacijos laureatą išrinkti turėjo patys šventės dalyviai. Už kiekvieną iš trijų specialiosios komisijos pasiūlytų nominantų susirinkusieji balsavo mesdami margaspalvius kaspinelius į atskirus stiklo indus ir taip išrinkdavo patį šauniausią. Nominacijos laureatams įteiktos simbolinės atminimo dovanėlės – „stiklo gėlelės“, turėjusios simbolizuoti kiekvienam pedagogui šventą įsitikinimą, jog „vaikai yra gyvenimo gėlės, net jei tai – kaktusai“.

Taip buvo išaiškinti laureatai aštuoniose kategorijose: Akių džiaugsmo, Skambiausio balso, Miego sargo, Sportiškiausio darbuotojo, Metų atradimo, Vėliučionių širdelės, Vėliučionių skaitovo ir „Nematomos“ nominacijos.

Į kai kurias šių nominacijų šventės dalyviai pažiūrėjo labai linksmai, todėl, pavyzdžiui, „Nematomos“ nominacijos kategorijoje nugalėjo „Dešimtukas pas mokytoją A. Kirkilį“, o „Skambiausio balso“ gėlelė atiteko auklėtojai D. Beleckienei už „balsą, atstojantį visus pasaulio žadintuvus“; gi kitos nominacijos įvertintos labai rimtai: už rūpinimąsi visais ir visada „Vėliučionių širdelės“ nominacija atiteko neformaliojo  švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjui Alvydui, o „Akių džiaugsmu“ tapo ugdymo skyriaus vedėja Vitalija. Jau balsavimo metu iš ore tvyrančios nuotaikos galėjai spręsti, kaip Centro bendruomenė vertina šių laureatų darbą ir atsidavimą jam. Na o „Metų atradimo“ nominacijoje būta ir intrigos: tarp šiai kategorijai nominuotų Centro direktoriaus ir neformaliojo ugdymo organizatoriaus užvirė tokia kova, jog nugalėtojas išaiškintas tik atskirai perskaičiavus balsus.

Na o kokia gi mokytojų diena be poezijos ir dainų, skirtų pedagogams! II grupės auklėtiniai mokytojams padovanojo įspūdingą koliažą ir poezijos posmą, šmaikščią poetinę kompoziciją pristatė „pirmokai“, glėbį gražiausių sentencijų ir palinkėjimų kiekvienam Centro mokytojui pažėrė informacinių technologijų būrelio atstovai, posmais pradžiugino IV grupės vaikinai. Na o šventę vainikavo bendra centro auklėtinių kūrybos daina „Batareika“, šmaikščiai atspindėjusi Vėliučionių vaikinų kasdienybę. Po paskutinio dainos akordo netgi pasigirdo keli nedrąsūs „pakartot!“, tačiau tokia nuotaikinga daina, kaip ir visa šventė, buvo veik nepakartojama…