Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tai graži idėja, atskleidžianti gimtosios kalbos svarbą kiekvienos tautos gyvenime.

Kalba – savita kiekvienos tautos ypatybė, mąstymo išraiška. Štai kodėl šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą, ja perteikia savitą pasaulio suvokimo būdą. Turime didžiuotis savo gimtąja kalba – seniausia išlikusia indoeuropiečių kalba, dešimtmečius naikinta, bet ištvėrusia, išlikusia, išsaugota, apginta.

Šiandien  per lietuvių kalbos pamokas mokiniams buvo išdalinti lapeliai su užrašytais lietuvių kalboje nevartotinais žodžiais, kiekvienas mokinys, perskaitęs gautą neteiktiną žodį, turėjo pasakyti taisyklingą lietuvišką atitikmenį. Džiugu, kad moksleiviai žinojo daug teisingų atsakymų, pavyzdžiui, kad žodis čipsai turi gražų atitikmenį – bulvių traškučiai, bankuchenas – šakotis, tapkės – šlepetės ir t. t. Išanalizavus visus žodžius, įsigilinus į jų prasmę ir vartoseną, mokiniams teko pasižadėti kai kurių žodžių savo kalboje nebevartoti. Pamokos pabaigoje kiekvienas turėjo parašyti ant vieno lapo gražiausią, jų nuomone, lietuvišką žodį. Belieka tikėtis, kad vaikų užrašyti gražiausi lietuviški žodžiai, tokie kaip „myliu“, „ačiū“, „Lietuva“, „mama“, skambės ne tik jų, bet ir ateinančių kartų lūpose.

Kalbėkime savo gražia lietuvių kalba – būkime išmintingi, kūrybingi, geri ir gražūs!