Vieną dar šiltą spalio sekmadienio vakarą trys mūsų šaunūs šeštokai Vilius, Jaunius ir Ernestas išsiruošė į teatrą. Gražiai susišukavę ir tvarkingai apsirengę, lydimi klasės auklėtojos, drausmingai įžengė jie į pilnutėlę Jaunimo teatro salę, kur buvo rodomas spektaklis pagal Kazio Binkio ir keturvėjininkų kūrybą „Keturiais vėjais“ Vogčiomis stebint vaikinų veidus buvo matyti, kad jiems tikrai nenuobodu – įdėmiai stebėjo viską, kas vyksta scenoje, juokėsi ir rimtėjo kartu su aktoriais. Pabaigoje, kaip ir visi kiti žiūrovai, negailėjo aplodismentų. Šiuolaikiškas, kupinas jumoro ir jaunatviško veržlumo spektaklis mums visiems praskaidrino nuotaiką, o kartu privertė apie daug ką susimąstyti… Trumpai tariant, laikas nepraėjo veltui. Taip visi nusprendėme po spektaklio trumpam užsukę į šalimais esančią Rotušės aikštę, kur pasivaikščiojome, dalindamiesi įspūdžiais ir besigrožėdami vakariniu Vilniumi. Grįždami namo vaikinai draugiškai šnekučiavosi, pažadėjo parašyti rašinėlį ir vis klausė, kada bus kita išvyka.