Visi žino, kad nosinių raidžių rašyba šaknyje yra pati sunkiausia. Tad nė vienas mokyklinis gramatikos žinių patikrinimas ar nacionalinis diktantas neapsieina be tokių žodžių kaip ,,graso“, ,,bąla“ ar ,,skęsta“. Problema ta, kad taisykles išmokti ar net suprasti lyg ir įmanoma, bet pritaikyti praktiškai dažnai misija neįmanoma. Tad centro ugdytiniai su lietuvių kalbos mokytoja Irma nusprendė eiti kitu keliu. Tiesiog kūrybiškai iškalti visus žodžius, kurių šaknyje rašome nosinė raidė. Juk iš esmės jų nėra jau ir tiek daug.
Pagal pirmąją taisyklę tokių žodžių yra apie septyniolika. Juos mokiniai ,,įsisavino“, taikydami kelionės principą, tai yra apgyvendindami lengvai įsimintinose vietose, kurios sutinkamos populiariausiuose maršrutuose. Pavyzdžiui, pašte puikuojasi siųsti, prie Nėries – skęsti, Vėliučionių socializacijos centras – spręsti ir bręsti, valgykloje – kąsti ir taip toliau, ir taip toliau. Kiekvieno vaizduotės kuriamos asociacijos juk skirtingos. Antroji taisyklė – dar kuklesnė. Ne daugiau kaip dešimt žodžių. Juos mokiniai išdėliojo ant suolų iš pačių įvairiausių valgomų daiktų. Mokinių kūrybiškumas stebino. Tad išdėliojus šiuos žodžius į atminties stalčius smegenyse, beliko įsiminimo procesą užtvirtinti, perkeliant juos į pilvą. Juk ne veltui sakoma, kad geriausia įsimenama, kas suteikia malonius pojūčius. Mokinių nuomone, skaniausi buvo pomidorų ,,Tęsti“. Trūko tik dešros, Žilvino komentaras.
Trečioji taisyklė – keliolika veiksmažodžių, kurių esamajame laike visuomet nosinė, buvo įsiminti, stebint mokinių vaidinimą ir kuriant plakatą. Pamokoje liko neaptarti tik ketvirtosios taisyklės žodžiai, bet juos jau pirmose – ketvirtose klasėse mokiniai įsimena visam gyvenimui. Ne tik dėl to, kad pradinių klasių mokytojų žodis šventas, bet ir dėl, kad tuomet dar galvos būna pakankamai tuščios ir bet kokia informacija ten įrašoma daug lengviau. Vis dėlto nukrypkime nuo temos, bet pasakykime, kad viskuo tikėti ir viską įsiminti nebūtina net pradinėse klasėse. Tad prieš ,,kad“ tikrai ne visada kablelis.
Taigi kiekvieno valia, kaip mokytis. Galima suprasti, kaip šaknyje balsiai su kažkuo kaitinasi, atsiprašome, kaitaliojasi – ar kaip auskarai atsiranda ant balsių esamojo laiko veiksmažodžių šaknyje. Bet leidžiama taip pat taisyklę tiesiog žinoti, o jai priklausančius žodžius kūrybiškai įsiminti. Bet kuris mokymosi metodas sėkmingas, jei jis veda į rezultatyvią sėkmę. Kalimas taip pat.

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė I. Videikaitė