• Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
• Mąstei: „Sūnelis greit bus vyras.“
• Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
• Vaikystę menant ašaros pabyra.
• Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
• Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti.
• Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
• Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?

Vėliučionių vaikų socializacijos centre tokiais žodžiais prasidėjo renginys skirtas Mamos dienai paminėti. Mama yra vienintelė. Ją apkabinti, pamatyti norisi visada ir bet kokiomis aplinkybėmis, o ypač tada kai esi toli nuo jos ir priverstas gyveni atskirai . Todėl labai džiaugiamės, kad Vėliučionių vaikų socializacijos centro administracija sugalvojo Mamos dienos proga padaryti Centre atvirų durų dieną ir sukviesti visas mamas, vaikų globėjus, giminaičius, artimuosius į vieną didelę, bendrą šventę.

Gegužės 4 d. nuo pačio ryto Centras dūzgė kaip didelis avilys. Buvo daug gražiai pasipuošusių vaikų ir svečių su  lauktuvėmis. Šventė prasidėjo svečių sutikimu. Šventiškai pasipuošęs Ernestas prie Centro vartų sutiko visus svečius ir palydėjo į direktoriaus kabinetą. Sulaukus paskutinio svečio prasidėjo ekskursija po Centrą. Mūsų mamos, globėjai, giminės, artimieji pamatė kaip mes gyvename, sportuojame, pramogaujame, mokomės, dirbame. Po gerą valandą trukusios ekskursijos visi buvo pakviesti į biblioteką. Prie jos buvo organizuota vaikų keraikos dirbinių parodėlė. Visą savaitę mūsų popierinėmis gėlėmis puoštoje bibliotekoje tiek susirinkusių žmonių dar nebuvau regėjęs. Kai visi susėdome, sveikinimo žodį tarė direktorius Marius Labanauskas. Jis mamoms palinkėjo sveikatos, stiprybės, kantrybės, vilties ir tikėjimo, kad gyvenimas bus gražesnis, kad kuo dažniau jos iš savo vaikų išgirstų žodžius: „Ačiū tau mama. Aš tave labai myliu“. Vėliau direktorius savo sveikinimą pratęsė kita forma. Kartu su muzikantais jis atliko grupės „Studija“ dainą – „Vaikystė“. Tokiu netikėtu siurprizu direktorius visus labai nustebino, buvo labai džiugu klausytis ir stebėti dainuojantį direktorių. Vėliau direktorius parodė prezentaciją apie mūsų Centrą, mūsų gyvenimą, išvykas, laisvalaikį, pamokas, būrelius, užsiėmimus. Visiems buvo labai įdomu pamatyti du istorinius filmukus kai Centre 2011 metais du kartus lankėsi garsus krepšininkas Linas Kleiza ir padovanojo Centrui naujas krepšinio lentas, lankus ir kamuolius.

Vėliau skambėjo vaikų ir muzikos mokytojo traukiamos visiems žinomos gražiausios dainos mamai: „Žibuoklėm pražydo“, „ Paimk mane mama už rankos“, „Tu nežiūrėk mama pro langą“ir kt. Vaikai mamoms dovanojo savo padarytas popierines gėles, skyrė gražiausius žodžius ir eilėraščius, rodė savo sukurtą filmuką apie gyvenimą Centre. Ypač jautrus buvo Vadimo parašytas ir perskaitytas laiškas mamai. Jis ne vienai mamai išspaudė ašarą

Labas, mama, kaip tau sekasi? Kaip laikosi brolis ir seserys? Mama, aš labai dažnai atsimenu senus laikus, kai buvau mažesnis, ir jei man kas nors atsitikdavo tu visada mane nu ramindavai, glostydavai man galvą ir sakydavai gražius žodžius. Ačiū tau už tai, kad mane pagimdei ir užauginai, kad rūpinaisi manimi ir už visa kita, ką man davei. Aš noriu atsiprašyt už tai, kad pridariau tau daug nemalonumų ir sugadinau daug nervų. Pažadu, kad  pasitaisysiu ir nuo šiol stengsiuos tau suteikti tik kuo daugiau džiaugsmo. Dar kartą atsiprašau, myliu tave, mama, ir sveikinu tave su mamos diena. Linkiu tau stiprios sveikatos, meilės, laimės ir daug ištvermės, nes noriu, kad tu gyventum ilgai ir laimingai.

Tavo Vadimas.

Besiklausydami eilių ir dainų nepastebėjome kaip prabėgo dvi valandos kartu su artimaisiais. Po renginio pabaigos vaikai dar ilgai bendravo su savo mamomis, globėjais ir dar ilgai nenorėjo jų paleisti iš savo glėbio