Lankėmės Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse
Sausio 13 d.minint Laisvės gynėjų dieną vaikinai buvo išvykę prie televizijos bokšto, LR Seimo, aplankė Laisvės gynėjų kapus Antakalnio kapinėse, sekančią dieną Centro bibliotekoje prisiminėme žuvusius už Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 13 d., o sausio 17 d. mokytojos I. Aprubienė ir J. Zinovjeva, norėdamos supažindinti vaikus su skaudžiais pokario Lietuvos istorijos įvykiais organizavo ekskursiją į Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleką. Laikas neprailgo, nes muziejus – naujas ir modernus, ekspozicijos papildytos kompiuterizuota vaizdo medžiaga ir įmantriomis detalėmis (pavyzdžiui, galimybe piešti smėlyje, visa tai tuo pat metu matyti sienoje ir net įrašyti). Turiningi ir nenuobodūs gidų pasakojimai atskleidė mums daug įdomių ir šiurpių paslapčių, kurias slepia pastato sienos. Sužinojome Tuskulėnų dvaro istoriją nuo XVI a. iki XXI a., matėme senovinės plytų degimo krosnies liekanas ir daug kitų ne mažiau įdomių eksponatų. Išgirdome kraują stingdančių faktų apie 1944-1947 metais vykdytas masines žmonių žudynes ir kankinimus, buvome ir aukoms, ir budeliams skirtuose kambariuose. Matėme jų nuotraukas, jiems priklausiusius daiktus, žiūrėjome pagal tikrus faktus pastatytą meninį filmą apie baisius dalykus, kurie dėjosi tuo metu, bet buvo kruopščiai slepiami. Pabuvojome koplyčioje – kolumbariume, pastatytame vos prieš kelis metus toje vietoje, kur slapta buvo laidojamos sovietinio režimo aukos. Dabar jame saugomi kalėjime nužudytų žmonių ir Vilniaus apylinkėse žuvusių kovotojų palaikai. Pabaigai muziejaus kino salėje pažiūrėjome meninį filmą. Vaikinai sakė, jog ekskursija paliko neišdildomą įspūdį ir vienbalsiai tvirtino, kad būtina žinoti savo tautos istoriją ir tragiškus tautos likimo vingius. Tuomet kyla nuoširdus noras pasidžiaugti, kad mes gyvename geresniais laikais.