Mes, mokytojos I.Aprubienė ir A.Lučkauskienė su mokiniais nuvykome į priešgaisrinės apsaugos muziejų. Darbuotojai mus maloniai sutiko ir labai įdomiai papasakojo apie gaisrinės istoriją, apie tai, kaip reikia saugiai elgtis namuose ir kitose patalpose, kad būtų išvengta gaisrų ir skaudžių jų padarinių. Mokiniai susimąstė apie tai, kad negalima palikti nakčiai krauti mobiliųjų telefonų, taip pat palikti jų be priežiūros, suvokė gaisrų atsiradimo priežastis bei nesaugaus elgesio pasekmes.

Mokinius patraukė įdomus ir įtaigus gidės pasakojimas. Jie noriai atsakinėjo į jiems pateikiamus klausimus, domėjosi  namų ir kambarių maketais, Taip pat jiems buvo maloniai leista pasimatuoti tikrus ugniagesių šalmus, ką vaikinai ir darė su neslepiamu susidomėjimu ir džiaugsmu. Taip pat juos labai sudomino šalia muziejaus esančios tikros gaisrinės atomobiliai, smalsiai juos apžiūrinėjo, buvo įlipę į vidų. Ugniagesiai pademonstravo, kaip veikia aliarmo signalas ir kaip jie geba žaibiškai nušliuožti stulpu ir per kelias sekundes apsirengti naktį, jei tenka vykti gesinti gaisro. Parodė ir savo specialiąją aprangą, kaip ji turi būti paruošta, kad viskas vyktų kuo skubiau. Vaikinai liko nustebę ir sužavėti, ne vienas prasitarė, kad ateityje galbūt norėtų mokytis šios specialybės, jei tik pajėgtų.

Pabaigoje gidė padovanojo mums atmintinių, kad gerai prisimintume tai, ką išgirdome ir žinotume, kaip saugiai elgtis, apsaugotume nuo gaisrų save ir savo artimuosius.

Po to mes  visi nuvykome į Bernardinų sodą, kur, vaikščiodami ir grožėdamiesi rudeniniu Vilnium, aptarėme tai, ką matėme ir girdėjome muziejuje.

Mums grįžtant į centrą vaikinai pareiškė norą pakeliui užsukti į aikštelę, iš kurios matyti Vilniaus oro uosto lėktuvų nusileidimo aikštelė. Pasižiūrėję lėktuvų, visi patenkinti ir laimingi grįžome į centrą, kur mūsų laikė skanūs pietūs